https://laluna.lt/

Apie ELIO 2025

   O kas, jei tai, ko ieškai, surastų tave pirmiau? 🛸

Elio yra vaikas, turintis tikslą: jis svajoja būti pagrobtas ateivių!

Ir pagaliau tai nutinka! Kosmoso fanatikas Elio, turintis neišsemiamą vaizduotę ir didžiulę maniją ateiviams, patenka į tarpplanetinę organizaciją, sudarytą iš įvairių galaktikų atstovų, kurie jį klaidingai palaiko Žemės lyderiu.

Dabar Elio turi ne tik užmegzti naujus ryšius su ekscentriškomis ateivių gyvybės formomis, įveikti kosminių mastų krizę, bet ir kažkaip atrasti patį save.

Režisavo: Adrian Molina („Koko“), Madeline Sharafian, Domee Shi („Raudonoji panda“)

Originalo kalba įgarsina: Yonas Kibreab, Zoe Saldana, Brad Garrett, Jameela Jamil, Shirley Henderson, Remy Edgerly

Lietuviškai įgarsina: Tauras Teodoras Šostakas, Raigardas Mosteika, Gelminė Glemžaitė, Irmantas Jankaitis, Saulius Čiučelis, Aldona Vilutytė, Gytis Pintulis ir kiti.                

Elio dubbing/LIT

PRAŠVIESĖJIMAS

Šviesa nusklido, kai atsklido tamsa. Yra kelios tamsumų rūšys t.y.

tamsos apibūdinimų. Žmogaus arba mano tamsa, kurioje nėra 

šviesulių, reiškia proto tamsumą. Tamsumuose klaidžioja sąmo-

nės ir pasąmonės medžiaga mintys. O ką bekalbėt apie ''įjungtą-

jį žmogaus protą'', kada iš tiesų mintyse tokšti apmąstyti šviesaus

ar įdomaus plano, tačiau protiškasis tamsumas užgožia tai be

gailesčio. Todėl ir tamsa užgožia, ir sutrikdo.

Šviesa atsklido, kai nusklido tamsa. Yra šviesų kelių rūšių, t.y.

šviesos apibūdinimų. Žmogaus arba mano šviesa, kurioje maža

tamsulių, reiškia proto šviesumą. Tačiau šviesa neapšviečia, idea-

liai visko, išlieka tamsulių prote, mąstyme, elgesyje. Todėl taip ir

gyvena ar jaučiasi tokioje stadijoje žmogus, užeina tamsuliai, bet

ir įvyksta prašviesėjimas. Štai prašviesėja žmogaus protas, tačiau

protiškasis tamsumas iš proto išnyksta ne ilgam, jis grįžta, būtinai

sugrįžta. Geriausiai būna taip, kad prašviesėjimą kuris pasireiškia

reikia laikyti kuo ilgiau, nuo to gyvent geriau.

                                 Philosophy by modeirmode 2005

2015 m. gruodžio 12 d.

Nerimo samprata

Biblija atskleidžia, kad nerimas yra

gili dvasinė problema. Tai nereiškia, kad

Biblija ignoruoja psichinius, fiziologinius,

istorinius, socialinius ar su aplinka susiju-

sius nerimo aspektus ar jiems priešinasi.

Ne, visa tai laikoma dvasinės problemos

dalimi – nerimas yra reakcija į gyvenimą

Dievo sukurtame pasaulyje. Nerimas yra

ir reakcija į patį Dievą.

Evangelijos pagal Matą 6 skyriuje, 25–

34 eilutėse, Jėzus tris kartus sakė: „Nesirū-

pinkinkite.“ Ten pavartotas graikų kalbos

žodis merimnao, kuris, išvertus pažodžiui,

reiškia „išsiblaškęs protas“ arba „dvigubas

mąstymas“. Jei pažvelgsime į platesnį šios

ištraukos kontekstą, suprasime, kad kal-

bama apie susiskaldymą arba pasidalijimą

tarp Dievo karalystės ir žmogaus. Tai reiškia

būti atsitraukusiam nuo vienos karalystės

dėl kitos. Biblijos tyrinėtojas Dickas France

labai įžvalgiai pastebi, kad nerimas – tai

pernelyg didelis susirūpinimas dėl to, kas

nėra Dievo karalystė. Taigi, nerimas yra

per didelis rūpestis. Tai labai paprasta, bet

naudinga įžvalga.

1. Nerimas nėra tas pats, kas rūpestis.

Nerimas yra per didelis rūpestis, tad jis

yra kitoks nei rūpestis. Žmogui būdinga

dėl ko nors rūpintis. Tačiau nerimas nėra

rūpestis: kai žmogus kuo rūpinasi, jis imasi

išmintingų veiksmų ir meldžiasi. Tačiau

nerimaujantis arba per daug susirūpinęs

žmogus galvoja ir elgiasi taip, lyg viskas

priklausytų nuo jo, lyg viskas vyktų visai

nekontroliuojamai, ir jo malda, jei jis aps-

kritai melžiasi, būna desperatiška.

2. Atsakas į nerimą nėra atsipūtimas.

Noras atsikratyti nerimo, per didelio rūpes-

čio, yra geras, bet tai nereiškia, kad dabar

jau niekuo nesirūpinsime. Priešnuodis per

dideliam rūpesčiui nėra paprasčiausiai

būti tingiam ar atsipūtusiam. Kartais ne-

rūpestingumas ir abejingumas gali atrodyti

kaip dievotumas, tačiau taip nėra. Mes visi

pažįstame „atsipalaidavusių“ žmonių. Gal

ir jūs vienas iš tokių? Tai gali atrodyti kaip

nuostabus gyvenimo būdas, tačiau kas slypi

už to atsipūtimo kaukės?

3. Ne visada tai, kad imiesi veikti,

liudija nerimą. Klaidinga galvoti, kad

nepasiduoti nerimui reiškia būti pasy-

viam ir paprasčiausiai tikėtis, kad Dievas

patenkins visas tavo reikmes. Jėzaus ragi-

nimas žvelgti į paukščius ir augalus kartais

aiškinamas kaip raginimas būti pasyviam,

tačiau pasyvumas nėra dievotumas. Taip,

Dievas parūpina paukščiams maisto, bet

jie turi aktyviai jo ieškoti ir jį surinkti. Ži-

noma, jei mes labai sunkiai triūsiame, tai

gali būti ženklas, kad žmogus per daug

sunerimęs, per giliai susirūpinęs, nors taip

yra ne visada.

Jei sudėsite savo viltis į nestabilius dalykus,

jūs būsite nestabilūs. Jūsų atsidavimas yra

padalytas tarp to, kas sukurta (pinigai yra

tik vienas pavyzdys), ir Dievo. Tą vietą,

kurios jūsų gyvenime teisėtai yra vertas

Dievas, užgrobia tai, kas sukurta (net jei tai

yra ir geras dalykas). Tačiau jei tik sudėsite

savo viltis į tai, kas yra šiame pasaulyje, jūs

kovosite su nerimu ir susirūpinimu.

Mes galime sakyti, kad Dievas yra

svarbiausias mūsų gyvenime, kad Jis viską

kontroliuoja, bet dažnai tose situacijose, su

kuriomis mes susiduriame, mums sunku

pagal tai gyventi. Nerimas yra per didelis

susirūpinimas, kuris kyla iš per didelės

meilės kam nors, kai mylime tai labiau

nei Dievą.

Nerimas yra galimybė

Kaip nerimas gali būti galimybė? Kai

apima nerimas, kai esate pernelyg susirū-

pinę, jūs turite galimybę pamatyti, kokie

dalykai patraukė jūsų dėmesį labiau nei

Dievas. Per daug rūpinatės dėl to, ką per

daug mylite. Ir tai gali būti galimybė augti.

Jėzus turi būdų, kaip nukirsti problemos

šaknį, ir parodo gilesnę, esminę išeitį: Pir-

miausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo tei-

sumo, o visa tai bus jums pridėta (Mt 6, 33).

Jėzus vėl grąžina mus prie teisingų prio-

ritetų. „Dėl ko tu gyveni?“ – klausia Jis

ir kviečia mus pakreipti savo gyvenimą į

gyvąjį Dievą ir Jo prioritetus. Tai, kas svar-

biausia, laikykime svarbiausiais dalykais,

kitiems taip pat suteikime deramą vietą. Kai

taip darysime, mūsų nebevargins nerimas

ir per daug didelis susirūpinimas.

Iš http://www.thegospelcoalition.org

vertė Alina Meškytė

Nerimas pagal Dieva

Susirūpinimas arba nerimas – tai

būsena, pažįstama kiekvienam

žmogui bet kurioje visuomenėje.

Tik nedaugelis žmonių iš tikrųjų

nepasiduoda nerimui.

Per didelio

susirūpinimo ir nerimo

esmė – bandymas

didžiausią viltį,

nusiraminimą ir

prasmę rasti tame, kas

yra laikina ir greitai

praeina.

Šis pasaulis ar Dievo

karalystė?

Jėzaus mokymas apie susirūpinimą

skamba žymiajame Kalno pamoksle, kur Jis

ne kartą meta iššūkį: Ar jūs gyvenate taip,

lyg šis gyvenimas būtų jums viskas, ar jūs

gyvenate dėl Dievo karalystės? Dėl kurio

dievo karalystės? Per didelio susirūpinimo

ir nerimo esmė – bandymas didžiausią

viltį, nusiraminimą ir prasmę rasti tame,

kas yra laikina ir greitai praeina.

Taip nutinka, kai į tai, kas sukurta,

pradedame žiūrėti kaip į dievą – tuo pasi-

kliaujame ir ieškome tame palaiminimų.

Tačiau šiam pasauliui trūksta stabilumo,

kurio reikia, norint nebūti susirūpinusiam.

C. Lewis . Shop Well Done

                                   IPHONE 15 PLUS

                   Maxima Well Done